surgti

sur̃gti, -ia (-a, SD341, Sut, N, [K]), -ė (-o; N, [K]) intr. 1. NdŽ, KŽ dejuoti, verkšlenti, prašyti, zurgti: Ieškodavo patys ... pavargėlių, nelaukdami, kolei namuosna jų įeitų ir surgtų po langu, šauktų su ašaromis SPII102. 2. inkšti, staugti, kaukti: Vėl šermens bus – jau tai vis pusėtinai atsitinka, mūs šuniui teip besurgiant BsV71(Stalupėnai).